Tautiniai Drabužiai
Latvijos ir Lietuvos regionai
Lietuvių tautinai drabužiai
Apie tautinius drabužiue audėja ir AB "Klaipėdos audiniai" direktorė Rasuolė Šlajienė sako:
"Vieną tautinį kostiumą sukurti užtrunka dvi savaites, todėl, kad reikia siuvinėti, išrinkti raštus, paruošti siūlus, kurių būna iki dviejų tūkstančių, mesti staklėmis ar rankomis, verti nytis, ir audimas rankinėmis staklėmis yra ilgas procesas"
"Žemaičių moterų sijonai - raudoni išilginių juostų, labai retai būdavo languoti. Prijuostės - daugiausiai baltos, raudonais "dimukais".
Aukštaičių sijonai - languoti, o prijuosčių tik apačia puošiama raudonais raštais. Klaipėdos krašte vyravo tamsių - juodos, mėlynos, žalios, violetinės spalvų drabužiai. Ir pamariečių sijonai buvo plisuoti; liemenės dažniausiai buvo iš aksomo, palaidinės siuvinėtos ne augaliniais motyvais, bet raštais, primenančiais krikštus ar kryžius. Dzūkės dėvėjo languotus, margus, gėlytėmis apkaišytus pašvaitus. Suvalkiečių ryškios, spalvingiausios prijuostės būdavo su tulpėmis.
Galvos apdangalų įvairovė stebinanti. Klaipėdietės nešiojo kepurėles, dzūkės - megztas kepurėles arba baltas, gražiai vienoje pusėje išsiuvinėtas. Suvalkiečių merginos nešiojo galionus, išaustus iš brokato, blizgančių aukso spalvos siūlų ir raudonu pamušalu. Žemaičių merginos mėgo ranges, panašias į vainikėlius, kuriems padaryti reikėjo dvylikos metrų kaspino. Karūnas nešiodavo aukštaitės. Ištekėjusios moterys gobdavosi nuometais. Vakarų žemaitės mėgo gobti pečius vilnonėmis skaromis, ir medvilninėmis - galvas. Tačiau užsirišdavo taip, kad mazgas būdavo viršugalvyje surištas. "
"Vieną tautinį kostiumą sukurti užtrunka dvi savaites, todėl, kad reikia siuvinėti, išrinkti raštus, paruošti siūlus, kurių būna iki dviejų tūkstančių, mesti staklėmis ar rankomis, verti nytis, ir audimas rankinėmis staklėmis yra ilgas procesas"
"Žemaičių moterų sijonai - raudoni išilginių juostų, labai retai būdavo languoti. Prijuostės - daugiausiai baltos, raudonais "dimukais".
Aukštaičių sijonai - languoti, o prijuosčių tik apačia puošiama raudonais raštais. Klaipėdos krašte vyravo tamsių - juodos, mėlynos, žalios, violetinės spalvų drabužiai. Ir pamariečių sijonai buvo plisuoti; liemenės dažniausiai buvo iš aksomo, palaidinės siuvinėtos ne augaliniais motyvais, bet raštais, primenančiais krikštus ar kryžius. Dzūkės dėvėjo languotus, margus, gėlytėmis apkaišytus pašvaitus. Suvalkiečių ryškios, spalvingiausios prijuostės būdavo su tulpėmis.
Galvos apdangalų įvairovė stebinanti. Klaipėdietės nešiojo kepurėles, dzūkės - megztas kepurėles arba baltas, gražiai vienoje pusėje išsiuvinėtas. Suvalkiečių merginos nešiojo galionus, išaustus iš brokato, blizgančių aukso spalvos siūlų ir raudonu pamušalu. Žemaičių merginos mėgo ranges, panašias į vainikėlius, kuriems padaryti reikėjo dvylikos metrų kaspino. Karūnas nešiodavo aukštaitės. Ištekėjusios moterys gobdavosi nuometais. Vakarų žemaitės mėgo gobti pečius vilnonėmis skaromis, ir medvilninėmis - galvas. Tačiau užsirišdavo taip, kad mazgas būdavo viršugalvyje surištas. "