Skulptūra
Kajetonas Sklėrius (1876 - 1932)
Kajetonas Sklėrius gimė 1876 metais liepos mėnesio 27 dieną Kunigiškiuose, Aluotų valsčiuje, Ukmergės apskrityje
1886-1890 m. baigė Kunigiškių pradžios mokyklą. Mokėsi Mintaujoje, 1896 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1896-1903 m. studijavo barono A. L. Štiglico taikomosios dailės mokykloje Sankt Peterburge ornamentiką ir kompoziciją. Baigė M. Čižovo skulptūros studiją. Gavo stipendiją kaip vienas iš gabiausių studentų. Studijuodamas 1902 m. dirbo prie restauruojamų Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios skulptūrų. 1904 m. persikėlė į Liepoją (Latvija), kur 1904-1915 m. dirbo komercijos mokyklos ir mergaičių progimnazijos piešimo mokytoju. 1909 m. K.Sklėrius lankė pedagogikos ir eksperimentinės psichologijos kursus Sankt Peterburge. 1910 m. jis susidomėjo akvarelės technika, ir yra laikomas lietuviškos akvarelės pradininku.
1912 m. Liepojoje surengė savo pirmąją individualią dailės darbų parodą.
1915-1918 m. dirbo Sankt Peterburge. 1917 m. gyveno Voreoneže (Rusija), kur dėstė piešimo metodiką prie lietuvių karo pabėgėlių gimnazijos veikusiuose piešimo kursuose.
1918 m. gyveno ir dirbo Taline (Estija), ten vadovavo skulptūros studijai Technikos mokykloje.
1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos Baranovičiuose viršininku, vėliau – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Maitinimo departamento direktoriumi. 1919-1921 m. K. Sklėrius persikėlė dirbti į Kauną, o 1921-1922 m. jau dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje.
1922 m. grįžęs į Kauną, K. Sklėrius dėstė Kauno meno mokykloje skulptūrą, piešimo metodiką ir akvarelę, vadovavo tik ką įkurtai M. K. Čiurlionio galerijai, buvo Kauno meno mokyklos direktorius.
Mirė 1932 m. sausio 14 d. Kaune. Buvo palaidotas Kauno senosiose kapinėse.1960 m. palaikai perkelti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse-panteone.
1886-1890 m. baigė Kunigiškių pradžios mokyklą. Mokėsi Mintaujoje, 1896 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1896-1903 m. studijavo barono A. L. Štiglico taikomosios dailės mokykloje Sankt Peterburge ornamentiką ir kompoziciją. Baigė M. Čižovo skulptūros studiją. Gavo stipendiją kaip vienas iš gabiausių studentų. Studijuodamas 1902 m. dirbo prie restauruojamų Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios skulptūrų. 1904 m. persikėlė į Liepoją (Latvija), kur 1904-1915 m. dirbo komercijos mokyklos ir mergaičių progimnazijos piešimo mokytoju. 1909 m. K.Sklėrius lankė pedagogikos ir eksperimentinės psichologijos kursus Sankt Peterburge. 1910 m. jis susidomėjo akvarelės technika, ir yra laikomas lietuviškos akvarelės pradininku.
1912 m. Liepojoje surengė savo pirmąją individualią dailės darbų parodą.
1915-1918 m. dirbo Sankt Peterburge. 1917 m. gyveno Voreoneže (Rusija), kur dėstė piešimo metodiką prie lietuvių karo pabėgėlių gimnazijos veikusiuose piešimo kursuose.
1918 m. gyveno ir dirbo Taline (Estija), ten vadovavo skulptūros studijai Technikos mokykloje.
1918 m. grįžo į Lietuvą. Dirbo lietuvių karo pabėgėlių stovyklos Baranovičiuose viršininku, vėliau – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos Maitinimo departamento direktoriumi. 1919-1921 m. K. Sklėrius persikėlė dirbti į Kauną, o 1921-1922 m. jau dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Maskvoje.
1922 m. grįžęs į Kauną, K. Sklėrius dėstė Kauno meno mokykloje skulptūrą, piešimo metodiką ir akvarelę, vadovavo tik ką įkurtai M. K. Čiurlionio galerijai, buvo Kauno meno mokyklos direktorius.
Mirė 1932 m. sausio 14 d. Kaune. Buvo palaidotas Kauno senosiose kapinėse.1960 m. palaikai perkelti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse-panteone.
skulptorius Juozas Zikaras ( 1881 - 1944 )
Juozas Zikaras - vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius. Gimė 1881 m. lapkričio 18 d. Paliukuose, Pumpėnų valsčiuje, vargingoje šeimoje, pramoko staliaus amato, pardavinėdavo savo darbo iš medžio drožtas šventųjų statulėles pakelių kryžiams.
1899 m. baigęs Pumpėnų keturmetę mokyklą, gavo sargo vietą Panevėžio mokytojų seminarijoje. Pramoko groti smuiku ir tapo muzikantu nedideliame orkestre. Bernavo pas Pumpėnų kleboną, daraktoriavo Berželių dvare.
Remiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Jablonskio ir kitų mecenatų 1904–1906 m. Vilniuje mokėsi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, bei Juzefo Montvilos piešimo klasėje.
1907–1910 m. studijavo Peterburge, I.Andrioleti skulptūros skyriuje. 1910 - 1916m. įstojo į Peterburgo Dailės Akademijos Skulptūros fakultete, profesorių Gugo Zalemano ir Vladimiro Beklemiševo klasėse Diplominis J. Zikaro darbas „Motina“ pelnė autoriui sidabrinį akademijos ženklą. Po akademijos baigimo dėstė piešimą, skulptūrą ir braižybą T. Štembergo gimnazijoje ir realinėje mokykloje. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. Nuo 1917 m. mokytojavo. 1918 m. su šeima grįžo į gimtinę. 1919–1928 m. mokytojavo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje. Panevėžyje sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių. 1928 m. švietimo ministro Konstantino Šakenio kvietimu su šeima persikėlė iš Panevėžio į Kauną. Dėstė Kauno meno mokykloje. 1932–1938 m. buvo Lietuvos dailininkų draugijos pirmininku.
1940 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute dėstė piešimą, nuo 1941 m. vadovavo Skulptūros ir keramikos fakultetui. 1944 m. suteiktas profesoriaus vardas. Išugdė tokius menininkus kaip Petras Aleksandravičius, Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, Juozas Kaminskas, Vytautas Kašuba, Juozas Kėdainis, Aleksandras Marčiulionis, Viktoras Palys, Napoleonas Petrulis, Leonas Žuklys, Vladas Žuklys ir kt.
Antrojo pasaulinio karo metais visi trys J. Zikaro sūnūs pasitraukė į JAV bei Australiją. Lietuvoje likusius šeimos narius persekiojo sovietinė valdžia. 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius nusižudė neištvėręs saugumo tardymų. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Darbai: „Mąstytojas“,„Motina“, “Šv. Petro ir Povilo skulptūros” (Paįstrio bažnyčia), „Ant vieškelio“, „Laisvė“ (Kaunas), 1925 m. visų nominalų lito ir centų monetų gipsiniai modeliai, “Laisvės paminklas” (Panevežys), “ Kristaus Karaliaus skulptūra” (Panevežys), “Šv. Aloyzo skulptūra” (Panevežys), „Atlantai“ (Panevėžio bankas), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, antkapinis paminklas Rasų kapinėse, „Knygnešys“- žymiausia monumentali dekoratyvinė skulptūra (Kaunas); J.Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Kudirkos ir M.Grigonio biustai; A. Smetonos, S.Smetonienės, M. Songailos ir J.Šliūpo bareljefai; Lietuvos nepriklausomybės medalis, Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio bei J. Tumo-Vaižganto medaliai; sukūrė 1918–1940 m laidų Lietuvos monetų modelius.
Daugelis darbų saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Apdovanotas Pagrindiniu prizu Paryžiaus parodoje (1937) už lietuviškos sodybos maketą , bei DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu
1991 m. Paįstrio mokyklai (Panevėžio raj.) suteiktas J. Zikaro vardas.
1899 m. baigęs Pumpėnų keturmetę mokyklą, gavo sargo vietą Panevėžio mokytojų seminarijoje. Pramoko groti smuiku ir tapo muzikantu nedideliame orkestre. Bernavo pas Pumpėnų kleboną, daraktoriavo Berželių dvare.
Remiamas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Jablonskio ir kitų mecenatų 1904–1906 m. Vilniuje mokėsi Ivano Trutnevo piešimo mokykloje, bei Juzefo Montvilos piešimo klasėje.
1907–1910 m. studijavo Peterburge, I.Andrioleti skulptūros skyriuje. 1910 - 1916m. įstojo į Peterburgo Dailės Akademijos Skulptūros fakultete, profesorių Gugo Zalemano ir Vladimiro Beklemiševo klasėse Diplominis J. Zikaro darbas „Motina“ pelnė autoriui sidabrinį akademijos ženklą. Po akademijos baigimo dėstė piešimą, skulptūrą ir braižybą T. Štembergo gimnazijoje ir realinėje mokykloje. 1915–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. Nuo 1917 m. mokytojavo. 1918 m. su šeima grįžo į gimtinę. 1919–1928 m. mokytojavo Panevėžio valstybinėje gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje. Panevėžyje sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių. 1928 m. švietimo ministro Konstantino Šakenio kvietimu su šeima persikėlė iš Panevėžio į Kauną. Dėstė Kauno meno mokykloje. 1932–1938 m. buvo Lietuvos dailininkų draugijos pirmininku.
1940 m. Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute dėstė piešimą, nuo 1941 m. vadovavo Skulptūros ir keramikos fakultetui. 1944 m. suteiktas profesoriaus vardas. Išugdė tokius menininkus kaip Petras Aleksandravičius, Ona Dokalskaitė-Paškevičienė, Juozas Kaminskas, Vytautas Kašuba, Juozas Kėdainis, Aleksandras Marčiulionis, Viktoras Palys, Napoleonas Petrulis, Leonas Žuklys, Vladas Žuklys ir kt.
Antrojo pasaulinio karo metais visi trys J. Zikaro sūnūs pasitraukė į JAV bei Australiją. Lietuvoje likusius šeimos narius persekiojo sovietinė valdžia. 1944 m. lapkričio 10 d. skulptorius nusižudė neištvėręs saugumo tardymų. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Darbai: „Mąstytojas“,„Motina“, “Šv. Petro ir Povilo skulptūros” (Paįstrio bažnyčia), „Ant vieškelio“, „Laisvė“ (Kaunas), 1925 m. visų nominalų lito ir centų monetų gipsiniai modeliai, “Laisvės paminklas” (Panevežys), “ Kristaus Karaliaus skulptūra” (Panevežys), “Šv. Aloyzo skulptūra” (Panevežys), „Atlantai“ (Panevėžio bankas), Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, antkapinis paminklas Rasų kapinėse, „Knygnešys“- žymiausia monumentali dekoratyvinė skulptūra (Kaunas); J.Basanavičiaus, S. Daukanto, V. Kudirkos ir M.Grigonio biustai; A. Smetonos, S.Smetonienės, M. Songailos ir J.Šliūpo bareljefai; Lietuvos nepriklausomybės medalis, Vytauto Didžiojo, vyskupo M. Giedraičio bei J. Tumo-Vaižganto medaliai; sukūrė 1918–1940 m laidų Lietuvos monetų modelius.
Daugelis darbų saugoma M. K. Čiurlionio dailės muziejuje
Apdovanotas Pagrindiniu prizu Paryžiaus parodoje (1937) už lietuviškos sodybos maketą , bei DLK Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu
1991 m. Paįstrio mokyklai (Panevėžio raj.) suteiktas J. Zikaro vardas.
Petras Rimša (1881 - 1961)
Petras Rimša gimė 1881 m. lapkričio 11 d. Vilkaviškio apskr. Naudžių kaime.
1900 m. išvažiavo į Varšuvą, kur dirbo skulptorių pagalbininku, lankė Meno skatinimo draugijos vakarinius piešimo kursus, mokėsi pas skulptorių Č. Makovskį, vėliau pas žinomą skulptorių P. B. Velonskį. Pirmieji P. Rimšos sukurti darbai – A. Baranausko, M. Valančiaus, V. Kudirkos portretai, biustai, reljefai. Skulptoriaus ir architekto A. Vivulskio remiamas 1903 m. jis pateko į Paryžiaus dailės akademijos prof. Antuano Mersje (A. Merciér) skulptūros studiją.
1904 m. Krokuvoje lankė Dailės akademijos prof. K. Liaščkos studiją. 1905 m. grįžo į Lietuvą, kupinas visuomeninės veiklos idėjų, tapo vienu pagrindinių dailės sąjūdžio organizatorių, pirmųjų parodų entuziastu ir dalyviu - rašė straipsnius apie meną, rinko eksponatus, piešė plakatus, apipavidalino parodų katalogus, drauge su dailininkais A. Žmuidzinavičiumi, M. K. Čiurlioniu ir kt. rūpinosi Lietuvių dailės draugijos įkūrimu.
1906 m. dailininkas pradėjo lipdyti skulptūrinę kompoziciją „Lietuvos mokykla. 1864–1904 metai“, kuriai pozavo jo motina. Ši skulptūra eksponuota 1907 m. I-je Lietuvių Dailės Parodoje Vilniuje. Sėdinčios prie ratelio ir mokančios vaiką skaityti moters skulptūra tapo viena žymiausių visame lietuvių skulptūros palikime.
Kita gerai žinoma P. Rimšos romantinė alegorija „Artojas“ buvo eksponuota jau sekančioje Lietuvių Dailės Parodoje, vykusioje 1908 m.
1909–1911 m. Petras Rimša lankė Imperatoriškosios draugijos dailei skatinti mokyklą, kuriai tuo metu vadovavo N. Rerichas.
Pirmąjį pasaulinį karą dailininkas praleido Rusijoje, gyveno Maskvoje, Peterburge, Smolenske, Viatkoje. Gyvendamas. Smolenske sukūrė skulptūrą „Skausmas“.
1919 m. P. Rimša grįžo į Lietuvą. Apsigyvenęs Kaune aktyviai dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje bei parodose. Didelį dėmesį skyrė grafikai.
1920-1923 m. skulptorius gyveno Berlyne. Čia sukūrė skulptūras „Pax“ (1921), „Diena ir naktis“ (1922), „Pavasario ir rudens pasakos” (1922), naujus „Lietuvos mokyklos“, „Artojo“ variantus.
1923 m.Vilniaus įkūrimo jubiliejaus proga, pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje buvo sukurtas pirmasis sostinei skirtas medalis. Ir jo kūrėju buvo P. Rimša. Vėliau dailininkas sukūrė ir daugiau medalių - „Klaipėdos sukilimas“, „Didysis Vilniaus Seimas“, „Vaduokime Vilnių”, „Gedimino sapnas“, „Lietuvos bažnytinė provincija“, satyrinius „Nori unijos“, „Unija ir kova“. P. Rimšos medaliai iki šiol laikomi etalonais.
1924 m. menininkas grįžo į Kauną ir visiškai pasinėrė į kūrybinius ieškojimus. Sukūrė Žemaitės bareljefinį portretą (1926), dvipuses skulptūras „Riteris“ (1931), Dariaus ir Girėno paminklo projektą (1934) ir kt.
1935 m., paskatintas kolekcininko A. Račkaus, P. Rimša išvyko į JAV. 1936–1938 m. jo skulptūrų ir medalių parodos buvo surengtos Baltimorėje, Bostone, Čikagoje, Detroite, Klyvlende, Niujorke, Vašingtone, išleistas katalogas su kūrinių komentarais ir reprodukcijomis. Per kelerius ten praleistus metus P. Rimša sukūrė apie 15 portretinių bareljefų. Šį darbą tęsė ir sovietmečiu.
1928 m. P. Rimša buvo apdovanotas 4-ojo laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ordinu.1945 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, o 1951m. liaudies dailininko garbės vardas.
P. Rimša mirė 1961 m. spalio 2 dieną Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
1900 m. išvažiavo į Varšuvą, kur dirbo skulptorių pagalbininku, lankė Meno skatinimo draugijos vakarinius piešimo kursus, mokėsi pas skulptorių Č. Makovskį, vėliau pas žinomą skulptorių P. B. Velonskį. Pirmieji P. Rimšos sukurti darbai – A. Baranausko, M. Valančiaus, V. Kudirkos portretai, biustai, reljefai. Skulptoriaus ir architekto A. Vivulskio remiamas 1903 m. jis pateko į Paryžiaus dailės akademijos prof. Antuano Mersje (A. Merciér) skulptūros studiją.
1904 m. Krokuvoje lankė Dailės akademijos prof. K. Liaščkos studiją. 1905 m. grįžo į Lietuvą, kupinas visuomeninės veiklos idėjų, tapo vienu pagrindinių dailės sąjūdžio organizatorių, pirmųjų parodų entuziastu ir dalyviu - rašė straipsnius apie meną, rinko eksponatus, piešė plakatus, apipavidalino parodų katalogus, drauge su dailininkais A. Žmuidzinavičiumi, M. K. Čiurlioniu ir kt. rūpinosi Lietuvių dailės draugijos įkūrimu.
1906 m. dailininkas pradėjo lipdyti skulptūrinę kompoziciją „Lietuvos mokykla. 1864–1904 metai“, kuriai pozavo jo motina. Ši skulptūra eksponuota 1907 m. I-je Lietuvių Dailės Parodoje Vilniuje. Sėdinčios prie ratelio ir mokančios vaiką skaityti moters skulptūra tapo viena žymiausių visame lietuvių skulptūros palikime.
Kita gerai žinoma P. Rimšos romantinė alegorija „Artojas“ buvo eksponuota jau sekančioje Lietuvių Dailės Parodoje, vykusioje 1908 m.
1909–1911 m. Petras Rimša lankė Imperatoriškosios draugijos dailei skatinti mokyklą, kuriai tuo metu vadovavo N. Rerichas.
Pirmąjį pasaulinį karą dailininkas praleido Rusijoje, gyveno Maskvoje, Peterburge, Smolenske, Viatkoje. Gyvendamas. Smolenske sukūrė skulptūrą „Skausmas“.
1919 m. P. Rimša grįžo į Lietuvą. Apsigyvenęs Kaune aktyviai dalyvavo Lietuvių meno kūrėjų draugijos veikloje bei parodose. Didelį dėmesį skyrė grafikai.
1920-1923 m. skulptorius gyveno Berlyne. Čia sukūrė skulptūras „Pax“ (1921), „Diena ir naktis“ (1922), „Pavasario ir rudens pasakos” (1922), naujus „Lietuvos mokyklos“, „Artojo“ variantus.
1923 m.Vilniaus įkūrimo jubiliejaus proga, pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje buvo sukurtas pirmasis sostinei skirtas medalis. Ir jo kūrėju buvo P. Rimša. Vėliau dailininkas sukūrė ir daugiau medalių - „Klaipėdos sukilimas“, „Didysis Vilniaus Seimas“, „Vaduokime Vilnių”, „Gedimino sapnas“, „Lietuvos bažnytinė provincija“, satyrinius „Nori unijos“, „Unija ir kova“. P. Rimšos medaliai iki šiol laikomi etalonais.
1924 m. menininkas grįžo į Kauną ir visiškai pasinėrė į kūrybinius ieškojimus. Sukūrė Žemaitės bareljefinį portretą (1926), dvipuses skulptūras „Riteris“ (1931), Dariaus ir Girėno paminklo projektą (1934) ir kt.
1935 m., paskatintas kolekcininko A. Račkaus, P. Rimša išvyko į JAV. 1936–1938 m. jo skulptūrų ir medalių parodos buvo surengtos Baltimorėje, Bostone, Čikagoje, Detroite, Klyvlende, Niujorke, Vašingtone, išleistas katalogas su kūrinių komentarais ir reprodukcijomis. Per kelerius ten praleistus metus P. Rimša sukūrė apie 15 portretinių bareljefų. Šį darbą tęsė ir sovietmečiu.
1928 m. P. Rimša buvo apdovanotas 4-ojo laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ordinu.1945 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas, o 1951m. liaudies dailininko garbės vardas.
P. Rimša mirė 1961 m. spalio 2 dieną Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Robertas Antinis (1989 - 1951)
Robertas Antinis gimė1898 m. gruodžio 3 dieną Kaldabrunoje (Latvija).
1921–1922 m. mokėsi piešimo kursuose Kaune, 1922–1927 m. Kauno meno mokykloje ir tapybos pas Justiną Vienožinskį, o skulptūros pas Kajetoną Sklėrių. 1928–1933 m. studijavo Paryžiaus Aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje.
1933–1940 m. dėstė Tauragės ir Kauno vidurinėse mokyklose, 1940–1951 m. Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
Sukūrė skulptūras paminklams: Širvintose (1927 m.), Kretingoje, Biržuose (1929–1930 m.), Rokiškyje (1931 m.), Rietave (1949 m.), Ukmergėje (1951 m.), Druskininkuose (1952 m.). Reikšmingiausi kūriniai – dekoratyvinės skulptūros: „Eglė žalčių karalienė“ Palangoje (1957 m., past. 1958 m.), „Dūdorius“ Panevėžyje (1963 m., past. 1974 m.), „Kanklininkas“ Kaune (1968 m., past. 1975 m.), „Bičiulystė“ Klaipėdoje (1981 m.).
Parengė projektus memorialiniams muziejams Salaspilyje (Latvija) ir Kauno IX forte. Kai kurios dailininko skulptūros yra sukurtos kartu su sūnumi Robertu Antiniu (jaunesniuoju).
Mirė Robertas Antinis 1981 m. lapkričio 19 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.
1921–1922 m. mokėsi piešimo kursuose Kaune, 1922–1927 m. Kauno meno mokykloje ir tapybos pas Justiną Vienožinskį, o skulptūros pas Kajetoną Sklėrių. 1928–1933 m. studijavo Paryžiaus Aukštojoje dekoratyvinės dailės mokykloje.
1933–1940 m. dėstė Tauragės ir Kauno vidurinėse mokyklose, 1940–1951 m. Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
Sukūrė skulptūras paminklams: Širvintose (1927 m.), Kretingoje, Biržuose (1929–1930 m.), Rokiškyje (1931 m.), Rietave (1949 m.), Ukmergėje (1951 m.), Druskininkuose (1952 m.). Reikšmingiausi kūriniai – dekoratyvinės skulptūros: „Eglė žalčių karalienė“ Palangoje (1957 m., past. 1958 m.), „Dūdorius“ Panevėžyje (1963 m., past. 1974 m.), „Kanklininkas“ Kaune (1968 m., past. 1975 m.), „Bičiulystė“ Klaipėdoje (1981 m.).
Parengė projektus memorialiniams muziejams Salaspilyje (Latvija) ir Kauno IX forte. Kai kurios dailininko skulptūros yra sukurtos kartu su sūnumi Robertu Antiniu (jaunesniuoju).
Mirė Robertas Antinis 1981 m. lapkričio 19 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse, Kaune.
Skulptorė Violeta Skirgailaitė (1935)
Violeta Skirgailaitė gimė 1935 m. spalio 28 d. miškininko šeimoje, Kuršėnuose, Šiaulių raj.
1954 m. baigė Vilkijos P. Cvirkos vidurinę mokyklą.
1956–1958 m. mokėsi Kaune, S. Žuko dailės technikume, keramikos skyriuje.
1958 m. įstojo į Valstybinį dailės institutą, skulptūros fakultetą, kurį baigė 1964 m. ir pagal paskyrimą atvyko dirbti į Klaipėdą.
Dar studijuodama Valstybiname Dailės institute pradėjo dirbti pedagoginį darbą Profsąjynų rūmų vaikų dailės būrelyje, Klaipėdos I-oje mokykloje-internate
Nuo 1969–1973 m. – Klaipėdos Vaikų dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Nuo 1986 m. iki dabar dėsto E. Balsio menų gimnazijoje.
Nuo 1966 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Yra viena iš Klaipėdos vaikų dailės mokyklos organizatorių ir įkūrėjų.
1973 m. įkūrė LDS Klaipėdos skyrių.
1985 m. buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos vardas.
Darbai: Pano „Klaipėda“ (keramika). Viešbutis „Viktorija“, 1968 m., 3x150x50
„Irkluotojas“ (poliruotas žalvaris, bendraaut. D. Jefremovas, 110x153). Kauno M. K. Čiurlionio muziejus
S. Šimkaus biustas (bronza, bendraaut. D. Jefremovas, h 90 cm) – 1975 m.
R. Grincevičiaus, V. Leonavičiūtės, J. Jankauskaitės, R. Nedzvedcko portretai, Lietuvos aktorių H. Kurausko, A. Žadeikio, R. Grincevičiaus, dailininko A. Brako portretai
„Šaltinis“ (h 130 cm) – 1977
Skulptūros: „Prabudimas“, „Motina su vaiku“, „Švelnumas“ , „Karaliai“ (šamotas) – Skulptūrų parke; „Vaikystės žaidimai“ (bronza) – vaikų lopšelyje-darželyje; „Šokančios vaidilutės“ (virintas varis) –skvere prie buv.„Žemaitijos“ kinoteatro; „Lašai“ (poliruotas akmuo, fontanas, 5 dalių kompozicija) –prie vandentiekio administracinio pastato. Klaipėdos m. Skulptūrų parke: „Veidrodis“ (h 120 cm), 1979; „Akimirka“ (h 110 cm),1980; „Pasivaikščiojimas“ (h 110 cm), 1980; „Sąveika“ (h 90 cm),1981.
1954 m. baigė Vilkijos P. Cvirkos vidurinę mokyklą.
1956–1958 m. mokėsi Kaune, S. Žuko dailės technikume, keramikos skyriuje.
1958 m. įstojo į Valstybinį dailės institutą, skulptūros fakultetą, kurį baigė 1964 m. ir pagal paskyrimą atvyko dirbti į Klaipėdą.
Dar studijuodama Valstybiname Dailės institute pradėjo dirbti pedagoginį darbą Profsąjynų rūmų vaikų dailės būrelyje, Klaipėdos I-oje mokykloje-internate
Nuo 1969–1973 m. – Klaipėdos Vaikų dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Nuo 1986 m. iki dabar dėsto E. Balsio menų gimnazijoje.
Nuo 1966 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Yra viena iš Klaipėdos vaikų dailės mokyklos organizatorių ir įkūrėjų.
1973 m. įkūrė LDS Klaipėdos skyrių.
1985 m. buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos vardas.
Darbai: Pano „Klaipėda“ (keramika). Viešbutis „Viktorija“, 1968 m., 3x150x50
„Irkluotojas“ (poliruotas žalvaris, bendraaut. D. Jefremovas, 110x153). Kauno M. K. Čiurlionio muziejus
S. Šimkaus biustas (bronza, bendraaut. D. Jefremovas, h 90 cm) – 1975 m.
R. Grincevičiaus, V. Leonavičiūtės, J. Jankauskaitės, R. Nedzvedcko portretai, Lietuvos aktorių H. Kurausko, A. Žadeikio, R. Grincevičiaus, dailininko A. Brako portretai
„Šaltinis“ (h 130 cm) – 1977
Skulptūros: „Prabudimas“, „Motina su vaiku“, „Švelnumas“ , „Karaliai“ (šamotas) – Skulptūrų parke; „Vaikystės žaidimai“ (bronza) – vaikų lopšelyje-darželyje; „Šokančios vaidilutės“ (virintas varis) –skvere prie buv.„Žemaitijos“ kinoteatro; „Lašai“ (poliruotas akmuo, fontanas, 5 dalių kompozicija) –prie vandentiekio administracinio pastato. Klaipėdos m. Skulptūrų parke: „Veidrodis“ (h 120 cm), 1979; „Akimirka“ (h 110 cm),1980; „Pasivaikščiojimas“ (h 110 cm), 1980; „Sąveika“ (h 90 cm),1981.
Stanislovas Kuzma (1974)
Stanislovas Kuzma gimė 1947 m. gegužės 7 d. Panevėžyje.
1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institute, 2000–2001 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje.
Darbai:
Šv. Stanislovas virš Vilniaus arkikatedros
Motinystė, Žirgas ir sakalas, Eglė, Žilvinas, jų vaikai, Juknaičių gyvenvietės pastatų interjerams, parkui, 1976–1982 m.
Versmė, Mūzų šventė, Lietuvos dramos teatras, Vilnius, abi 1981 m.
Sutartinė, prie viešbučio „Lietuva“, Vilnius, 1984 m.
Šaulys, Saulės laikrodžio aikštė, Šiauliai, 1986 m.
Pieta, Sausio 13 aukoms, Antakalnio kapinės, 1995 m.
Krepšininkas, Olimpija, Graikija, 1996 m.
1996 m. atkūrė 1950 m. sunaikintas Vilniaus arkikatedros frontono skulptūras
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, Panevėžys, 2003 m.
1973 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1973–1976 m. dėstė piešimą Lietuvos dailės institute, 2000–2001 m. – skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje.
Darbai:
Šv. Stanislovas virš Vilniaus arkikatedros
Motinystė, Žirgas ir sakalas, Eglė, Žilvinas, jų vaikai, Juknaičių gyvenvietės pastatų interjerams, parkui, 1976–1982 m.
Versmė, Mūzų šventė, Lietuvos dramos teatras, Vilnius, abi 1981 m.
Sutartinė, prie viešbučio „Lietuva“, Vilnius, 1984 m.
Šaulys, Saulės laikrodžio aikštė, Šiauliai, 1986 m.
Pieta, Sausio 13 aukoms, Antakalnio kapinės, 1995 m.
Krepšininkas, Olimpija, Graikija, 1996 m.
1996 m. atkūrė 1950 m. sunaikintas Vilniaus arkikatedros frontono skulptūras
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, Panevėžys, 2003 m.
Romualdas Kvintas (1953)
Romualdas Kvintas gimė 1953 m. birželio 16 d. Žagarėje.
1981 m. baigė Lietuvos Dailės Institutą. 1982–1990 m. dėstė Lietuvos Dailės Institute. Nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1990 m. laisvas menininkas. Nuo 2001 m. Niujorko skulptorių Gildijos narys
1981 m. baigė Lietuvos Dailės Institutą. 1982–1990 m. dėstė Lietuvos Dailės Institute. Nuo 1983 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1990 m. laisvas menininkas. Nuo 2001 m. Niujorko skulptorių Gildijos narys
Kitų Lietuvos skulptorių darbai
Vinco Grybo (1890 - 1941)
Paminklas Vytautui Didžiajam Kaune
Vytauto Kašubos (1915 - 1997)
Paminklas Vytautui Didžiajam Druskininkuose ir paminklas Lietuvos Dižiajam Kunigaikščiui Gediminui Vilniuej, Katedros aikštėje.
Konstantino Bogdano (1926 - 2011)
Paminklai: "Gediminas", "Frankas Zappa", "Kristijonas Donelaitis"
Gedimino Jokūbonio (1927 - 2006)
Paminklai :"Pirčiupių Motina", "Vytautas Didysis", "Antanas Baranauskas", "Maironis", "Adomas Mickevičius", "Martynas Mažvydas"
Alfonso Vincento Ambraziūno (1933)
Skulptūros: "Pranašas", "Autoportretas", IX forto memorialinis ansamblis Kaune